Į pradžią Struktūra
Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras Informacija, registracija:
(8-342)53463, (8-342)60111
Vaikų registracija:
(8-342)51328
Darbo laikas:
7.00-19.00
8.00-13.00

Mūsų adresas

Vilkaviškis,P. Jašinsko g. 2
Tel. (8 342) 51 810
Faks. (8 342) 53 387

El.paštas: pspc@vilkaviskis.lt


Gydytojos vardas per ilgus metus tapo legenda

2016 04 04
straipsnis iš laikrasčio "Santaka"

   

Penktadienį paskutinį kartą priėmusi pacientus psichiatrė Jovita Paulauskaitė atsisveikino ir su jais, ir su kolektyvu.

Autorės nuotr.


Eglė KVIESULAITIENĖ

Ko gero, neatsirastų nė vieno vilkaviškiečio, kuris nežinotų gydytojos Jovitos Paulauskaitės pavardės. Kone penkis dešimtmečius mūsų rajone psichiatre išdirbusi medikė tapo legenda dėl savo griežtumo stikliuko kilnotojams ir nuoširdaus atsidavimo pacientams. Tad daugeliui Psichikos sveikatos centrą be šios ilgametės gydytojos net sunku įsivaizduoti.


Sesers pėdomis 

Vis dėlto gydytoją mylintiems ir nuolat padėkomis apipilantiems pacientams teks susitaikyti su mintimi, kad J. Paulauskaitė nutarė išeiti į užtarnautą poilsį. 


– Ir kiek gi galima dirbti? – kaip visuomet linksmai kalba rajone žinoma psichiatrė. – Atėjo laikas dėmesio skirti ir saviems rūpesčiams. Štai pulsiu knygų lentynų tvarkyti, seniai nematytus gimines aplankysiu, o nuo rugsėjo pradėsiu lankyti Trečiojo amžiaus universiteto paskaitas. 

Gydytoja puikiai prisimena savo pirmąją pažintį su Vilkaviškiu ir nelengvą kelią į mediciną. Sunkiu pokario metu į Klaipėdą iš Kretingos rajono atsikrausčiusiems J. Paulauskaitės tėvams nebuvo lengva auginti tris dukteris ir išleisti jas į mokslus, todėl Jovita išėjo dirbti į fabriką ir vidurinės atestatą įgijo vakarinėje mokykloje. Po to baigė Klaipėdos akušerių mokyklą ir kelerius metus dirbo akušere. Tik tuomet, kai vyresnėlė sesuo tapo gydytoja, Jovita taip pat nuėjo jos pėdomis ir įstojo į Kauno medicinos institutą. 


Pasirinko psichiatriją 


Nors daugelis bendra mokslių įsivaizdavo, kad atkakli žemaitė ta
ps akušere-ginekologe, pati J. Paulauskaitė sakė šio darbo jau buvo atsikandusi.Mat akušerio-ginekologo darbas – dvigubai atsakingesnis: medikas atsako ir už motinos, ir už kūdikio gyvybę. 


– Man visada patiko psichiatrija, – pasakojo J. Paulauskaitė. – Kai dar būdami studentais nueidavome į psichiatrijos ligonines, mane visuomet apspisdavo pacientai. Draugai bijodavo psichinių ligonių reakcijos, o man tokie jausmai niekuomet nekildavo.

Kai komisija skirstė vietas, J. Paulauskaitei kliuvo Vilkaviškis. Nors žemaitė niekada nebuvo lankiusis Suvalkijoje, sutiko kraustytis į jai nepažįstamą kraštą. Skirstymo komisijos pirmininkas kaip tik turėjo vykti skaityti paskaitos Vilkaviškio medikams, tad pakvietė studentę vykti kartu.

– Susitarėme susitikti Kauno klinikose, – 46-erių metų senumo įvykius prisiminė J. Paulauskaitė. – Kai atvykau, profesorius lyg tarp kitko užsiminė, kad vyksime ne mašina, o... lėktuvu, ir pasiteiravo, ar nebijau skristi.

Atskrido kaip gandras 


Gydytoja puikiai prisiminė, kaip jiedu nuvyko į aerodromą, sėdo į „kukurūzninką“ ir pakilo Vilkaviškio link. Pakeliui pilotas jai rodė Kazlų Rūdą, Pilviškius, o virš Vilkaviškio apsuko net kelis ratus, kad galėtų paaiškinti, kur yra svarbiausios miesto įstaigos. Po to nusileido kolūkio laukuose, už miesto, o profesorių ir studentę iš laukų pasiėmė ir į miestą parvežė greitosios pagalbos automobilis.


Kol gydytojas skaitė paskaitą kolegoms, J. Paulauskaitė apėjo miestą, kad geriau pažintų savo naująją gyvenimo vietą.

– Kaip atskridau čia kaip gandras, taip ir susukau lizdą visam gyvenimui, – juokėsi gydytoja J. Paulauskaitė.

Gydytoja sakė įpratusi,kad jos pavardė dažnai naudojama tarsi bendrinis žodis – psichiatro sinonimas. Mat daug metų rajone ji buvo vienintelė psichiatrė. Galbūt todėl vilkaviškiečiai, supykę dėl neadekvataus kito žmogaus elgesio, įpratę tai apibūdinti savotišku frazeologizmu: „Jam reikia kreiptis į Paulauskaitę.“


Pirmieji įspūdžiai 


Gydytojai ilgam įspūdį paliko pirmoji darbo diena. Viso su paskyrimais į Vilkaviškį atvykusių jaunų medikų „desanto“ sulaukęs tuometinis ligoninės vyr.gydytojas šviesaus atminimo Kazimieras Baršauskas jaunai psichiatrei nurodė,jog ši jau pirmą naktį liksianti budėti. Dabartinio Pirminės sveikatos priežiūros centro patalpose tuomet įsikūrusioje ligoninėje vadovas jaunai medikei parodė kabinetą, kuriame ji dirbs, ir visi išėjo.

J. Paulauskaitė puikiai prisimena, kaip naktį sulaukė skambučio iš naujagimių skyriaus, kad dūsta vaikutis.

– Aš tuomet net nežinojau, kuriame ligoninės gale yra naujagimių skyrius, tad bėgau paskui kelią rodžiusią slaugytoją, – pirmos darbo dienos įspūdžius prisiminė J. Paulauskaitė. – Atskubėjusi radau jau mėlstantį naujagimį. Kadangi buvau dirbusi akušere, tai su panašiomis situacijomis buvau susidūrusi.Kilstelėjau kūdikį už kojyčių, plekštelėjau ir jis „atspringo“.

Kalbos pamokos 


Taip prasidėjo jaunos psichiatrės darbas Vilkaviškio ligoninėje, o su juo kartu– ir suvalkietiškos kalbos pamokos.

Ir psichiatre, ir neurologe tuomet dirbusi gydytoja prisimena, kaip dėl radikulito kreipęsis ligonis pasakojo su negalavimo aplinkybes: kai eidamas sutiko pirmą žmoną, pradėjo skaudėti strėnas, o kai sutiko dar kelias, strėnas visai įsiskaudėjo.

– Tų ligonio sutiktų „žmonų“ suskaičiavau gal septynias, – juokdamasi pasakojo J. Paulauskaitė. – Iki trečios dar maniau, kad viskas gal ir normalu, bet toliau mano akys vis plėtėsi, kol pacientas užbaigė pasakojimą tuo, jog paskutinė žmona jį parvedė namo. Pamačiusi mano suglumusį žvilgsnį seselė paaiškino, kad suvalkietiškai žmona reiškia paprasčiausią moterį.

Dar kartą gydytojai teko suglumti, kai pacientas pasiskundė susimušęs...grobus. Kadangi žodis „grobai“ žemaitiškai reiškia žarnas, medikė išsigando,jog žmogus bus patyręs labai rimtą traumą. Bet kai ligonis prasitarė, kad,laimei, grobai nelūžo, gydytoja iškart suprato, apie ką kalba.

Vėliau J. Paulauskaitė taip perkando jai patikusią suvalkiečių kalbą, jog net nuvykusi pas seserį į Mažeikius kartais pati pradėdavo „suvalkiuoti“.

Tapo frazeologizmu 


Didžiąją gyvenimo dalį Vilkaviškyje pragyvenusi medikė sakė pamilusi šį kraštą,jo žmones, savo pacientus ir niekada nesigailėjo pasirinkusi psichiatriją. Nors gydytoja neneigė, kad psichiatro profesija iš visų medicininių pavojingiausia,jai niekada neteko patirti pacientų agresijos ar grasinimų.

– Buvo atvejis, kai pacientas į konsultaciją atėjo su kirviu, kitas – su veidrodžio šuke, tačiau visuomet pavykdavo nukalbinti, susitarti, – sakė J. Paulauskaitė. – Kartais mano seselės, ypač neseniai pradėjusios dirbti, nejuokais išsigąsdavo. Pamenu, kaip vienas pacientas įrodinėjo, kad sesutei ragai dygsta. Bet mudu susitarėme, jog sesutę kaip nors nuo to „išgydysim“.

Gydytoja sakė įpratusi, kad jos pavardė dažnai naudojama tarsi bendrinis žodis– psichiatro sinonimas. Mat daug metų rajone ji buvo vienintelė psichiatrė.Galbūt todėl vilkaviškiečiai, supykę dėl neadekvataus kito žmogaus elgesio,įpratę tai apibūdinti savotišku frazeologizmu: „Jam reikia kreiptis į Paulauskaitę.“

Gydytoja sakė, jog jos nebestebina ir moterų, kurių vyrai įnikę į alkoholį klausimai. Šios teiraujasi, ar galinčios vyrus gąsdinti Paulauskaite.

– Visuomet paklausiu, ar tai padeda, – su šypsena pasakojo gydytoja psichiatrė.– Jei užtikrina, kad padeda, tai sutinku pabūti girtuoklių „baubu“.

Pasikeitė gydymas 


Gydytoja ypač džiaugiasi, jog per kelis jos darbo dešimtmečius žmonių požiūris pasikeitė ir pacientai nebebijo kreiptis į psichiatrą. Dėl to žmogui galima pagelbėti tokioje stadijoje, kai liga mažai pažengusi, ją galima kontroliuoti medikamentais. Be to, ir medikamentai per tiek laiko labai pasikeitė.Ankstesnės kartos vaistai turėjo daug šalutinių poveikių, o dabartiniai taip veikia ligonį, kad apie ligą žino tik gydytojas ir pats pacientas, –aplinkiniai net neįtartų, jog žmogus turi psichikos problemų.

– Gaila, kad dar ne visi žmonės supranta, jog psichikos ligos yra tokios pačios kaip ir širdies ar kito organo ligos, – aiškino J. Paulauskaitė. – Kartais dar tenka išgirsti patyčių, nepagrįstų baimių. Bet mes nė vienas nuo jų neapsaugotas, nes įvairios ligos, traumos gali taip paveikti nervų sistemą, jog šiandien buvę sveiki ryt galime tapti ligoniais.

Gydytojos įsitikinimu, psichiatrija – ta medicinos sritis, kurioje likę bene daugiausiai „tamsių“ dėmių. Psichiatrė neabejoja, kad mokslas pasieks tą ribą,kai bus atskleistos šiuo metu net nenumanomos žmogaus psichikos galimybės. Ir jeigu medicina vystysis tokiu tempu, tas laikas jau ne už kalnų. 

EUROPOS SĄJUNGA
EUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDAS
VEIKLŪS KAIMYNAI
PSICHIATRINIŲ BEI REABILITACINIŲ PASLAUGŲ
GERINIMAS LIETUVOS IR LENKIJOS
PASIENIO REGIONE
© 2016 “Vilkaviskio pirminės sveikatos priežiūros centras”. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama. Sprendimas:Infoluitai